The BLAH BLAH BLAH Blog

Naujas mano asmeninis blogas. :)

http://victorias-notes.blogspot.com/

Love

Victoria

Pliaupia kaip iš kibiro. O aš bėgu namo. Tarp namų. Vienišų, nuskurusių namų. Gatvė kaip visada neapšviesta. Aplinkui žybsi barų pavadinimai. “Baras” - dažniausias žybsintis užrašas. Nors yra ir orginalesnių žmonių, kurie savo barus pavadina - “Rojus”, “Pakeliui namo”, “Naktis”. Paskutinė vieta ne tokia jau bloga. Mėgstu ten lankytis. Kodėl? Nes ten daro nuostabius martinius ir muzika užburia.

Šį vakarą ten neužsukau. Aš tiesiog bėgau. Retkarčiais atsisukdama atgal. Visa permirkus, susivėlus, be batų, megztinio ar švarkelio. Ir ne aš ne nuoga aš su plonytėm kelnėm ir marškiniais. Aišku iš jų mažai naudos, nes aš šlapia.

Staiga pradėjusi dusti sustoju ir pradedu sunkiai giliai kvepuoti. Mano poilsis ilgai neužsitese, nes girdžiu sparčius žingsnius ir išsigandusį balsą rėkiantį mano vardą. Kaip gerai, kad pasirinkau šią gatvę - aš ją puikiai pažįstu. Taigi, įlendu į artimiausia aklavietę ir susirandu puikią slėptuvę už konteinerio.

Sedėjau ten dešimt minučių jausdama supuvusių daržovių kvapą, kol išgirdau greitai artėjančius žingsnius. Dėja, per savo žioplumą buvau pamiršus, kad ne aš viena puikiai pažįstu šią vietą.

-Štai kur tu!

-Palik mane ramybei!! - sušunku aš.

Išlendu iš savo slėptuvės susitaikius su mintim, kad teks pasišnekėti. Jis nusiėma savo švarką ir uždeda jį man ant pečių.

-Einam namo. Tu visa permirkus ir smirdi, lyg supuvęs pomidoras.

-Aš neturiu namų, pameni?

-Ką čia šneki? - nusijuokė jis.

Patraukiau plaukus nuo veido, parodžiau jam savo rankas ir kojas.

-Kas tau nutiko? - pasakė jis negalėdamas patikėti savo akimis.

-Vakar aš sudaužiau puoduką..

Kada žmonės užauga ir supranta šia tiesa?

..

Tu neįsivaizduoji, kaip man tavęs trūksta..

Turiu omeny tikrosios tavęs.

Tos, kurią pažįstu 15 metų, kurią labai myliu ir labai ilgiuos.

Galbūt laikas keičia žmones, taip kaip pakeitė tave.

Arba juos apakina, kaip apakino mane.

Žinau tik vieną - kiekviena valanda, beviltiškai laukiant žeidžia.. 

O paskutinioji - užmuša.

Visada tave mylėsiu, širdele.

Tu žiūri į mano akis ir juose matai save. “Nesijaudink” - lengvai ištariu aš - “tu nepirmas ir ne paskutinis.”

Einu žaliuojančiu šaligatviu. Stebiu virpančius nuo vėjo lapus ir žolyčių viršūnes. Šiandien labai šilta ir tai akivaizdžiai paveikė mano nuotaiką. Aš šypsausi. Šypsausi, nes mano akys saulėje nušvinta naujomis spalvomis - žalia ir šviesiai ruda. Saulėje mano skruostai nusidažo šiltomis spalvomis ir mano širdis daužosi krūtinėje iš laimės ir pasitenkinimo. Ir staiga kažkas stipriai čiumpa mano ranka.

-Ei!-sušunku ir ištraukiu savo ranka iš kažkieno gniauštų. Ranka sugriebimo vietoje parausta ir aš susidomiu, kas taip negailestingai su ja pasielgė. Pakeliu akis ir pamatau ją.

-Kas tau darosi?- klausia ji manęs.

Aš pakeliu iš nuostabos savo antakius, ir supratus, kas čia vyksta ramiai atsakau:

-Nieko.

-Klausyk, aš atsiprašau, kad ir ką esu padarius. Juk mes žmonės darom klaidų ir nesam idealus.- pradeda ji savo.

Aš pradedu išlėto žingsniuoti link parko. Juk ji žmogus - jai reik paaiškinti..

-Pirmiausia, kai atsiprašai nežinodama už ką - tai tas žodis pasidaro nieko nevertas. Tik žodis, sudarytas iš dešimties raidžių. Ir taip žmonės daro klaidas, bet jie padarę klaidą stengiasi jos nebekartoti. O tu - jau trečias kartas..

-Tai kodėl man neatrašiai? Juk mes galėjom išsiaiškint viską..

-Neatrašiau, nes neturėjau ką tau pasakyti. Ir šiaip manau, kad lengviau išmokyti šunį šokti salsa, nei su tavim aiškintis eilinį kartą tą patį.

-Aš atsiprašau, kad neištesėjau pažado ir..

-Tai nebesvarbu.- nutraukia aš ją.

-Tai gal tikrai išsiaiškinam?

-Gerai, aš tau paaiškinsiu. Supranti, kaip tau manęs reikėjo, kai tave draugai atstūmė, aš tau padėjau. O tu mano vienintelė draugė, po kurio laiko, spjovei ant manęs ir nubėgai pas juos. Bet tai jau nebesvarbu.- pasakiau pastebėjus, kad ji nori man kažką pasakyti.- Žinai, ką aš pastebėjau būdama viena visą šį laiką?

Giliai įkvėpiau ir išvėpiau.

-Kad geriau būti vienai, nei turėti drauge, kuri tave skaudina vėl ir vėl ir vėl.

Basted on true life..

Basted on my life.

P.S. Tikiuosi dabar tau viskas aišku. Aš ant tavęs nepykstu ir neturiu nieko prieš.. nei viena iš jūsų. :)

Ne vieną kartą esu girdėjus ir skaičius, kad viena iš pirmo žvilgsnio nesvarbi detalė sugriauna visas tavo svajones ir visus tavo tikslus.

Ir dabar žinau kodėl žmonės sudegino Bruną, kodėl netikėjo, kad Žemė apvali, kad Saulė yra visatos centras, kad visata yra begalinė..

Nes dalykas, kuriuo tu tikėjai nuo pat mažens įsikala tau į atmintį ir bet kokias kitas teorijas tu atmeti ir jos tau atrodo neteisingos. Bet kaip pamatai akivaizdžius įrodymus, tau viskas slysta iš rankų, jautiesi sugniuždyta ir pasimetus. Nebežinai kas gera, o kas bloga ir tai varo į neviltį..

Man taip nutiko šiandien. Viskas kuo buvau taip ilgai įsitikinus - sprogo. Kaip atominė bomba - garsiai ir skausmingai. Palikdama daug nepataisomos žalos. Mano gyvenimas apsisuko 180laipsniu kampu. Aš nebežinau ką darysiu baigus mokslus, kaip gyvensiu, ir kur dirbsiu. Tai yra apgailėtinas jausmas, lyg būčiau tuščia, buka, betikslė butybė. Doh.

Nemyliu ir nebučiuoju, honeysuckle.

P.S. Turiu teorija, kad jeigu pridėtum ausį prie mano krutinės,išgirstum ošiančius vadenyno vėjus..

Ištrink mane iš savo gyvenimo amžiams.

Nes tu man niekas..

Ir tai buvo paskutinis lašas.

Gero gyvenimo, honeysuckle.

Draugas:

-tai žmogus, kuris tau nieko nesakys, kai sutikus savo ex elgsies kaip kvailė.

-tai žmogus, kuris pirmai pasitaikiusiai progai iš tavęs pasityčios, o tau užpykus jis privers tave nusijuokti.

-tai žmogus, kurį tu nekenkęsdamas myli.

-tai žmogus, kuris sluoguodamas atiduos tau savo paskutines nosinaites.

-tai žmogus, kuris naktį tave palydės į tualeta ir laukdamas tavęs prie durų siūs tave velniop.

-tai žmogus, kuris nekenčia tavo ex - vien iš principo.

-tai žmogus, kuris milijona kartu grasina tave ištrinti iš “feisbuko”, bet niekada to nepadaro.

-tai žmogus, kuris mėgsta tau skambinti neturėdamas jokio tikslo.

-tai žmogus, kuris mėgaudamasis įmes tave į ledinį vandenį tau prisigėrus.

-tai žmogus, su kuriuo galima kalbėtis išgalvota kalba ir jis tave supras.

-tai žmogus, kuris neleidžia tau daryti kvailų dalykų vienam.

-tai žmogus, kuris grūdinsis su tavim, tik tam kad tau nebūtų liūdna.

ačiū už tai, kad esi.

love honeysuckle.

-we are not friends anymore.

-what? why?

-I don’t know. I just don’t feel that I trust or like you anymore..

-but amm.. can we fix this?

-well yes we can, but you should know that trust is like a mirror, you can always fix it, but you will always gonna see the crack.